FAQ for Lithuania in Lithuanian

Su tam tikrais biurokratiniais reikalavimais susidursite jau steigdami verslą. Apie tai skaitykite DUK klausime „Kaip įsteigti ar įregistruoti verslą?“. Kai kuriose verslo srityse yra reikalaujama licencijų, taikomi tam tikri draudimai. Apie juos skaitykite DUK klausime „Kokie yra teisiniai reikalavimai?“. Priimant darbuotoją į įmonę, būtina sudaryti darbo sutartį. Darbuotojų atleidimas Lietuvos įmonėse yra griežtai reglamentuotas įstatymais. Daugiau informacijos:

MOKESČIŲ MOKĖJIMO TVARKA

Pagrindiniai Lietuvos verslo mokesčiai ir jų dydžiai pateikti DUK klausime „Kokie yra pagrindiniai verslo įmonių mokami mokesčiai?“. Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos mokamos į „Sodros“ sąskaitą ir, priklausomai nuo jūsų vykdomo verslo rūšies (individuali veikla, individuali įmonė, mažoji bendrija, uždaroji akcinė bendrovė ir pan.) jos mokamos:

• arba iki einamojo mėnesio paskutinės dienos;
• arba iki kito mėnesio 15 dienos;
• arba vieną kartą metuose, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, iki kurios VMI turėjo būti pateikta metinė pajamų deklaracija (paprastai tai yra kiekvienų metų gegužės mėn. 1 d.).

SVARBU. Užsieniečiams, turintiems leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, rekomenduojama PSD įmokas sumokėti avansu (pvz., rugsėjo mėnesio įmoką sumokėti iki rugpjūčio 31 d.), nes tik sumokėjus šių asmenų einamojo mėnesio PSD įmoką jie yra laikomi apdraustais privalomuoju sveikatos draudimu. Plačiau „Sodros“ svetainėje: https://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-draudejams/noriu-sumoketi-imokas Gyventojų pajamų mokestis (GPM) mokamas į Valstybės biudžetą. Jei verčiatės individualia veikla ir esate nuolatinis Lietuvos gyventojas, GPM privalote sumokėti iki kitų metų gegužės 1 d. (prieš tai pateikę praėjusio mokestinio laikotarpio metinę GPM deklaraciją). Jei nesate nuolatinis Lietuvos gyventojas, ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo turite pateikti pajamų mokesčio deklaraciją (FR0459 forma) ir nuo šių pajamų sumokėti į biudžetą pajamų mokestį. Jei esate įmonės savininkas ir turite samdomų darbuotojų, privalote sumokėti darbuotojų GPM. GPM nuo su darbo santykiais susijusių išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 dienos, privalote sumokėti iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po mėnesio 15 dienos, – iki to paties mėnesio paskutinės dienos. Plačiau apie GPM mokėjimo ir deklaravimo tvarką skaitykite: http://www.vmi.lt/cms/gyventoju-pajamu-mokestis?rqtj SVARBU. Individualia veikla ar kitokiu verslu užsiimantys asmenys privalo kasmet deklaruoti savo pajamas ir turtą (plačiau…).

SUTARTYS

Verslo sandoriai yra apibrėžiami atitinkamomis sutartimis. Sutarčių šablonus galima rasti: https://rekvizitai.vz.lt/dokumentu-pavyzdziai/ Dokumentų šablonus rasite: https://www.esablonai.lt/

DARBO TEISĖ

Darbo sutartys Priimant darbuotoją į įmonę, būtina sudaryti darbo sutartį. Darbo sutarčių rūšys ir jų taikymo sąlygos apibūdintos Lietuvos respublikos darbo kodekso 6 skyriuje 66 straipsnyje. Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbo ir poilsio laikas Planuojant darbuotojų darbo ir poilsio laiką, būtina laikytis LR Darbo kodekso VII skyriaus reglamento. LR Darbo kodekse nustatytas darbo laikas – 40 valandų per savaitę. Jei būtina dirbti viršvalandžius, maksimalus darbo laikas per 7 dienas negali viršyti 48 valandų. Darbuotojo dirbtas laikas turi būti žymimas kiekvieną dieną Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos apskaitos žiniaraščiuose (plačiau…). Atostogų (tame tarpe ir nepanaudotų) suteikimo tvarką apibrėžia LR Darbo kodekso 125 – 138 straipsniai. Darbo užmokestis Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis įmonėse, darbo apmokėjimo tvarka reglamentuojama LR Darbo kodekso IX skyriaus straipsniais. Planuojant darbuotojų darbą svarbu prisiminti, kad už viršvalandinį darbą reiks mokėti nuo 1,5 iki 2,5 karto didesnį atlyginimą. Plačiau – LR Darbo kodekso 144 straipsnyje. Darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas – kartą per mėnesį. Visiems darbuotojams darbdavys turi įteikti atsiskaitymo lapelius, kuriuose nurodomos darbuotojui apskaičiuotos (atlyginimas prieš mokesčių atskaitymą), išskaičiuotos (mokesčiai) ir išmokėtos (atlyginimas atskaičius mokesčius) sumos. Darbuotojo atleidimas Darbuotojų atleidimas Lietuvos įmonėse yra griežtai reglamentuotas įstatymais. Daugeliu atveju prieš atleidimą darbuotojas turi būti įspėtas raštu. Taip pat svarbu paisyti apribojimų, tam tikrais atvejais draudžiančių darbuotoją atleisti. Atleidžiant darbuotoją daugeliu atveju privaloma mokėti išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Darbuotojų įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą bei atleidimo tvarką reglamentuoja LR Darbo kodekso V skyrius. Apie darbuotojų atleidimą privaloma informuoti Sodrą, užpildant elektroninį dokumentą Sodros elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje. Įmonės darbo tvarkos taisyklės Darbo tvarkos taisyklės apibrėžia darbo tvarką darbovietėje. Jos nėra privalomos, tačiau padeda spręsti konfliktus, kilusius dėl darbo drausmės ar darbo laiko. Svarbu atkreipti dėmesį, kad darbuotojui darbo tvarkos taisyklės yra privalomos tik tada, kai šis pasirašo, kad yra su jomis susipažinęs. Darbo tvarkos taisyklių pavyzdžių, formų, rekomendacijų galite rasti čia. Pareiginiai nuostatai Darbuotojų pareigas įmonėje taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai. Rekomenduojama turėti atskirų darbuotojų pareigybių aprašymus. Pareiginių nuostatų pavyzdžių galite rasti ir parsisiųsti čia.

Jei dar nepakankamai gerai kalbate lietuviškai, steigdami ir vystydami verslą galite susidurti su sunkumais.

Steigiant verslą reikalaujama lietuviško įmonės pavadinimo, steigimo dokumentus privalu pildyti lietuvių kalba, įstaigose daugiausia bendraujama lietuvių kalba, ataskaitos, deklaracijos ir kiti apskaitos dokumentai taip pat daugiausiai pateikiami lietuvių kalba.

Bendraudami su klientais, verslo partneriais, sunkumų galite patirti mažiau, nes Lietuvoje vyresniosios kartos žmonės puikiai kalba rusiškai, o jaunimas – angliškai. Taigi, jei kalbate kuria iš tų kalbų, kai kuriose situacijose galėsite apsieiti ir be lietuvių kalbos.

Daugiau informacijos:

Pagalbą gali suteikti DUK klausime „ Kokios vietinės organizacijos gali padėti nemokamai?“ aprašytos institucijos.

 

Pabėgėlius ar migrantus konsultuoja: Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ ir Lietuvos raudonojo kryžiaus draugija Vilniuje, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus centras InLT Kaune, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus infocentras migrantams Klaipėdoje.
Jei kalbate lietuviškai, galite konsultuotis tiesiogiai Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Registrų centre ir kitose tarnybose.
Bendradarbystės centrai – „Spiečiai“ teikia pradedantiems verslininkams nemokamas konsultacijas. Konsultacijas jaunų verslų savininkams teikia Verslo konsultantų tinklo darbuotojai.  O virtualioje erdvėje konsultuoja Nacionalinis mentorių tinklas.

Daugiau informacijos:

Pabėgėlius ar migrantus konsultuojančių organizacijų kontaktai:

• Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ (Kalvarijų g. 39, Vilnius, tel. Nr. +370 699 31977)
• Lietuvos raudonojo kryžiaus draugija (A. Juozapavičiaus g. A, Vilnius, tel. Nr. +370 5 2628037) ir jos padaliniai:
• Lietuvos Raudonojo Kryžiaus centras InLT Kaune (Šv. Gertrūdos g. 18A, tel. Nr.: +370 656 96766)
• Lietuvos Raudonojo Kryžiaus infocentras migrantams Klaipėdoje ( Donelaičio g. 21 a, tel. Nr. +370 620 44701)

Čia jus informuos apie verslo pradžios sąlygas, individualios veiklos galimybes ir pan. Jei bus būtina, jus palydės ir jums tarpininkaus įvairiose institucijose: savivaldybėje, socialinės paramos, migracijos skyriuose, banke; padės pildyti reikiamus dokumentus.
Jei pakankamai gerai kalbate ir rašote lietuviškai, galite konsultuotis tiesiogiai Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Registrų centre ir kitose tarnybose.
Valstybinė mokesčių inspekcija nuolat rengia seminarus – mokymus pradedantiems verslą aktualiais klausimais. Į juos galima registruotis VMI svetainėje. Renginių įrašus galite peržiūrėti VMI svetainėje arba VMI Youtube kanale (paieškos laukelyje įveskite: Valstybinė mokesčių inspekcija vaizdo kanalas).
Konsultacijas mokesčių klausimais VMI teikia telefonu, trumpuoju numeriu 1882 arba +370 5 260 5060. Taip pat galite konsultuotis per Mano VMI, naudojantis paslauga Paklausimų teikimas.
Registrų centro informacinėje sistemoje pateikti išsamūs atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus. Ten pat galite užduoti ir savo klausimą, o taip pat galite klausti telefonu (+370 5) 268 8262. Registruojant įmonę ar naudojantis kitomis Registrų centro paslaugomis patogu naudotis Registrų centro klientų savitarna.
Lietuvoje veikia bendradarbystės centrai – „Spiečiai“, teikiantys pradedantiems verslininkams nemokamas konsultacijas, mokymus bei suteikiantys darbo vietas. Plačiau – DUK klausime „Kur turėtų būti įsikūręs mano verslas?“.
Verslo konsultacijas jaunų verslų savininkams teikia Verslo konsultantų tinklo (VKT) darbuotojai.
Virtualioje erdvėje konsultacijas teikia Nacionalinis mentorių tinklas (NMT). NMT skirtas 1 – 2 metus veikiančio verslo savininkams ir vadovams.
Daugiau informacijos galite rasti:
https://www.verslilietuva.lt/verslauk/
https://www.renkuosilietuva.lt/lt/verslo-pradzia/

Pabėgėlių iš Sirijos ir Irako tarpe populiarus kirpėjo verslas. Dauguma jų dirba Vilniuje su verslo pažymėjimu arba verslo liudijimu.
Tačiau yra ir plačiau savo verslą Lietuvoje išvysčiusių užsieniečių pavyzdžių, kavinės, statybų verslas ir pan.

Daugiau informacijos:

Pabėgėlis iš Sirijos Rawad įkūrė kavinę Vilniuje „Don Pedro“, kurioje įdarbino ir kitus pabėgėlius (plačiau…).
Pabėgėlė iš Etiopijos Eskedar Tilahun Maštavičienė – verslininkė ir visuomenininkė. Pirmasis jos verslas Lietuvoje buvo drabužių parduotuvė. Dabar sėkmingai užsiima kavos pupelių importu iš Etiopijos (plačiau…). Taip pat užsiima visuomenine veikla – moko įmonių darbuotojus anglų verslo kalbos, dirba vertėja Migracijos departamente, „Caritas“, padeda pabėgėliams integruotis. Nuolat lankosi moterų krizių centruose, nakvynių namuose. 2019 m. išrinkta portalo „Kauno žinios“ metų žmogumi (plačiau…).
Pavelas, pabėgėlis iš Baltarusijos, užsiima statybų verslu (plačiau…).
Pabėgėlis iš Afganistano M. Ghulamas su bičiuliu tadžiku Sulamano įkūrė kavinę Vilniuje „Rytietiška virtuvė“ (plačiau…).
Pabėgėlis iš Uzbekistano Farruhas Azimovas jau keletą metų vadovauja įmonei “Halal Control Lithuania“, kuri teikia maisto ir ne maisto produktų gamintojų, mėsos perdirbėjų sertifikavimo ir jų gaminamos sertifikuojamos produkcijos kontrolės pagal Halal reikalavimus paslaugas. Verslininkas sėkmingai vysto tarptautinį verslą su Malaizija (plačiau….).

Mobilus verslas, Lietuvoje dažniau vadinamas elektroniniu verslu ar e. komercija – tai ne tik įvairių paslaugų, prekių pirkimas ar pardavimas internetinėje erdvėje, bet ir tiekimas, užsakymai, reklama, konsultavimas, įvairūs susitarimai bei dalykinis bendradarbiavimas.
Lietuvoje labiausiai plėtojama elektroninio verslo sritis – elektroninės parduotuvės. Populiarių e. parduotuvių pavyzdžiai: pigu.lt, senukai.lt, varle.lt, barbora.lt.

Daugiau informacijos:

E. verslo privalumai:

• Pateikiama daugiau informacijos apie produktus ir firmą, pritraukiama daugiau vartotojų;
• Galimybė gauti klientų atsiliepimus, kaupti informaciją apie klientus, ją apdoroti ir taip efektyviau tenkinti vartotojų poreikius;
• Galimybė pardavinėti be tarpininkų, be išlaidų patalpų nuomai, su mažesniu samdomų darbuotojų skaičiumi, todėl mažėja jūsų teikiamų paslaugų ir prekių kainos;
• Patogi įmonės informacinė sistema;
• Kuriamas novatoriškos kompanijos įvaizdis;
• Platesnės tarptautinio verslo galimybės.

Nuo ko pradėti?

• Analizuokite rinkos segmentą, kuriame norite dirbti, įvertinkite konkurenciją ir plėtros galimybes.
• Verslo pradžioje, ypač, jei užsiimate individualia gamyba (siuvate drabužius, rankines, meistraujate papuošalus ar pan.), naudinga naudotis socialinių tinklų (pvz., Facebook) galimybėmis.
• Verslui plečiantis sukurkite elektroninę parduotuvę. Sudarykite savo parduodamų prekių ar paslaugų planą, apsispręskite dėl asortimento ir tada kreipkitės į tinklalapių kūrimo specialistus, kurie sukurs jūsų e. parduotuvės dizainą ir tinklalapį su duomenų baze.
• Įsigykite interneto svetainės adresą (angl., domain), vietą tinklalapiui įdiegti (angl.,hosting).
• Įsitikinkite, kad jūsų elektroninio verslo tinklalapis  pritaikytas telefonams, nes „Google“ reitingavimo sistema palankesnė naršymui telefonu pritaikytiems tinklalapiams. Tai reiškia, kad jūsų elektroninio verslo tinklalapis bus geriau randamas, jeigu bus pritaikytas telefonams. Tai ypač svarbu Lietuvoje, kurioje, kaip rodo tyrimai, pirkinių paiešką pirkėjai dažniausiai pradeda naršyklėje, o ne konkrečioje parduotuvėje.

Plačiau, kaip pradėti ir vystyti verslą internete…
Daugiau apie elektroninį verslą Lietuvoje…

Renkantis patalpas paslaugų ir gaminių realizavimui, svarbu išsirinkti vietą, kurioje jūsų paslaugos būtų paklausios, būtų patogi vieta darbuotojams ir klientams, patogus susisiekimas, arti nebūtų konkurentų ir pan.

Daugiau informacijos:

Jei žadate vykdyti individualią veiklą (su verslo liudijimu ar su individualios veiklos pažymėjimu), Lietuvos įstatymuose nereikalaujama kurti juridinio asmens, taigi nereikia deklaruoti jūsų verslo buveinės adreso. Tačiau, jei žadate įkurti įmonę (uždarąją akcinę bendrovę, individualią įmonę, mažą bendriją ar pan.), privalote ją užregistruoti Juridinių asmenų (JA) registre ir nurodyti buveinės adresą. Patalpa, kurioje registruojama juridinio asmens buveinė, turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre (plačiau…). Jei patalpos, kuriose numatote registruoti JA, jums nepriklauso, tuomet reikalingas patalpų savininko sutikimas (plačiau…). Neturint patalpų, kuriose būtų galima užregistruoti JA, galima kreiptis į tuo užsiimančias firmas.
Jei turite elektroninio verslo idėją, pirmiausia reikia įsigyti interneto svetainės adresą (angl. domain), vietą tinklalapiui įdiegti (angl. hosting) ir sukurti patį tinklalapį.
Vykdant nedidelės apimties verslą jums galbūt pakaks biuro savo bute, tačiau vystant verslą susidursite su didesnių patalpų poreikiu. Tokius biurus patogu nuomotis taip vadinamose bendradarbystės (angl. co-working space) centruose. Šiuo metu Lietuvoje jau veikia 25 tokios erdvės: 15 Vilniuje, 8 Kaune ir 2 Klaipėdoje. Paprastai jose siūlomos ekonomiškos nuomos kainos, taip pat galima trumpalaikė nuoma – darbo vietą galima gauti nors ir vienai dienai.
Jau keletą metų Lietuvoje veikia ir steigiami nauji bendradarbystės centrai pradedantiems verslininkams – „Spiečiai“. Tai verslo vystymosi erdvės, pritaikytos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams bendradarbiauti tarpusavyje ir plėstis. „Spiečiai“ orientuoti į skaitmeninio ir kūrybinių verslų atstovus. Čia verslininkams suteikiamos nemokamos kompiuterizuotos darbo vietos su įranga, teikiamos verslo konsultacijos (plačiau…), konsultuoja mentoriai (plačiau…), organizuojami verslumo mokymai. Paslaugos juose teikiamos nemokamai.
Šiuo metu tokios erdvės veikia Alytuje, Šiauliuose, Tauragėje, Panevėžyje ir Klaipėdoje.
SVARBU. Prieš apsispręsdami įsigyti jums patikusias patalpas verslui, įsitikinkite, ar tų patalpų paskirtis tinkama jūsų verslui vystyti. Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta, kad tam tikrą veiklą galima vykdyti tik tos paskirties patalpose, priešingu atveju nėra išduodamas leidimas verslui. Išimtys, kada pastatus ar jų patalpas, nepakeitus jų paskirties, galima naudoti verslui yra įtvirtintos LR Vyriausybės nutarime „Dėl statinio, jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nutarime yra nurodytos veiklos, kurias galima vykdyti daugiabučio namo bute, administracinėse, prekybos, kultūros, poilsio paskirties vietose ir pan.

Populiariausi verslo išorinio finansavimo šaltiniai yra bankai ir kredito unijos. Tačiau čia dažniausiai reikalaujama paskolos užstato, keliami aukšti su rizikos vertinimu susiję reikalavimai įmonei, todėl pradedant naują verslą, tokią paskolą gauti gali būti sudėtinga.

Pradėdami verslą Lietuvoje galite pasinaudoti ES struktūrinių fondų subsidijomis, paskolomis arba paskolų garantijomis, kurios teikiamos pagal įvairias paramos verslui programas.

Daugiau informacijos:

Verslo pradžiai galite gauti lengvatines paskolas. Tai tokios paskolos, kurios suteikiamos palankesnėmis negu rinkos sąlygomis. Tokio kredito grąžinimo laikotarpiu valstybė palengvina skolininkų naštą sumokėdama dalį metinių palūkanų.
Finansinę paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui teikia įvairios institucijos:

• Nacionalinės plėtros įstaiga INVEGA;
• Užimtumo tarnyba;
• LR Žemės ūkio ministerija;
• Miestų ir rajonų savivaldybės;
• Lietuvos verslo Angelų tinklas;
• Minios finansavimas;
• ES struktūrinių fondų parama.

Nacionalinės plėtros įstaiga INVEGA

• Verslumo skatinimo fondo (VSF2) lengvatinės paskolos iki 25 tūkst. Eurų.

Daugiau informacijos:http://invega.lt/lt/paskolos/verslumo-skatinimas-2014-2020/

• Atviro kreditų fondo (AKF2) lengvatinės paskolos iki 600 tūkst. eurų

Daugiau informacijos: http://invega.lt/lt/paskolos/atviras-kreditu-fondas-2

• Pasidalytos rizikos paskolos, finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo (PRP) iki 4 mln. Eurų.

Daugiau informacijos: http://invega.lt/lt/paskolos/pasidalytos-rizikos-paskolos/

Užimtumo tarnyba

Savo versle įdarbindami darbuotojus, galite pasinaudoti užimtumo tarnybos teikiamomis subsidijomis darbo užmokesčiui, įdarbinant neįgaliuosius, ilgalaikius bedarbius, vyresnius nei 50 metų bedarbius, asmenis, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, bei kitus asmenis, kurių įdarbinimą skatina valstybė (plačiau…).

Jei dalyvaujate pabėgėlių integracijos programoje, galite kreiptis į Užimtumo tarnybą ir prašyti papildomos paramos verslo liudijimui, licencijai įsigyti, verslo pradžiai, darbo priemonėms įsigyti ar nuomoti. Sprendimą dėl paramos suteikimo priima komisija.

LR Žemės ūkio ministerija
Teikia lengvatines paskolas ir subsidijas vykdantiems verslą kaimo vietovėse:

• Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse (plačiau…)
• Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti (plačiau…)

Daugiau informacijos: https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kaimo-pletra/lietuvos-kaimo-pletros-2014-2020-m-programa/priemones

Miestų ir rajonų savivaldybės
Teikia finansinę paramą startuoliams ir kitiems verslo subjektams vykdydamos smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo  programą. Informacija teikiama kiekvienos savivaldybės interneto svetainėje.

Lietuvos verslo Angelų tinklas (Lithuanian Business Angels Network – Litban)
Verslininkai, sukaupę patirties ir lėšų, investuoja į įmones, pradedančias savo veiklą.  Jie neretai prisideda prie projekto ne tik finansiškai, bet ir savo patirtimi bei ryšiais.
Daugiau informacijos: https://www.litban.org

Jei nepavyksta gauti finansavimo aukščiau išvardintais būdais, galima pasinaudoti sutelktiniu, arba minios, finansavimu (angl. crowdfunding). Dažniausiai šis finansavimo modelis remiasi aukojimu. Naudojant specialias platformas (pavyzdžiui: „Kickstarter“, „Indiegogo“, „FundedByMe“), paskelbiama verslo idėja ir jos įgyvendinimui reikalinga suma, o žmonės savanoriškai skiria nedideles sumas tos idėjos įgyvendinimui.
Verslui taip pat galima gauti ES struktūrinių fondų paramą. Skelbiami konkursai – kvietimai teikti paraiškas ir gauti subsidijas. Kvietimai skelbiami Ekonomikos ir inovacijų ministerijos interneto svetainėje: http://eimin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/es-parama-1/2014-2020-m/2014-2020m-galiojantys-kvietimai. Kvietimus administruoja ir konsultacijas paraiškų rengimo bei projektų įgyvendinimo klausimais teikia Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) ir Mokslo ir inovacijų agentūra (MITA).
Taip pat galima dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir teikti paslaugas kitoms įmonėms. Kvietimus rasite Centriniame viešųjų pirkimų portale.

Įmonės reputacijos formavimui nemažą įtaką daro klientų nuomonė. Todėl svarbu domėtis, kokios įmonės savybės jiems yra svarbios. Tokios informacijos galite rasti kasmet vykdomų Lietuvos verslo įmonių reputacijos indekso tyrimų ataskaitose.

Daugiau informacijos:

Siekdami geros savo verslo reputacijos, turėtumėte domėtis, kas būdinga geros reputacijos įmonei Lietuvoje. Paprastai Lietuvoje geros reputacijos gali tikėtis įmonė, kurioje:

• yra stiprus vertybinis pamatas;
• kuriami kokybiški produktai ar paslaugos;
• rodomas dėmesys visoms svarbiausioms interesų grupėms;
• veikla yra skaidri;
• vieši įmonės atstovai geba bendrauti.

Įmonės reputacijos formavimui nemažą įtaką daro klientų nuomonė. Todėl svarbu domėtis, kokios įmonės savybės jiems yra svarbios. Tokios informacijos galite rasti kasmet vykdomų Lietuvos verslo įmonių reputacijos indekso tyrimų ataskaitose. Pastarųjų metų tyrimai atskleidžia, kad įmonės reputacijos vertinimui svarbiausi šie faktoriai:

• inovatyvumas;
• sąžiningumas;
• etiškumas;
• teikiamų prekių ir paslaugų kokybė,
• gebėjimas patenkinti vartotojų poreikius.

Svarbu atsiminti, kad jūsų įmonės reputacija labai susijusi su jūsų pačių reputacija. Ypač, jei užsiimate mažu ir vidutiniu verslu, nes Lietuvoje dažnai savininko ar vadovo vardas siejamas su pačia įmone. Todėl rūpindamiesi savo verslo reputacija, turite:

• rūpintis savo išsilavinimu ir savišvieta,
• gebėti bendrauti ir su savo klientas, ir su kolegomis.
• atidžiai sekti savo poelgius ir pasisakymus viešumoje ne tik darbo metu,
• adekvačiai save įvertinti, pripažinti klaidas ir iš jų pasimokyti.

Kaip ir kiekvienoje kitoje šalyje, kuriant ir vystant verslą Lietuvoje teks susidurti su vienokiais ar kitokiais kultūriniais skirtumais. Siekiant sėkmės, jums teks įsijausti į esamas sąlygas ir kultūrą – kaip verslo partneriai ir klientai suvokia ir tvarko verslą, bei pripažinti, kad daugeliu atvejų jie gali elgtis kitaip, nei jums ligi šiol buvo įprasta.

Daugiau informacijos:

Tai kas gi būdinga lietuviui verslininkui?
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto verslininko įvaizdžio tyrimo rezultatų, 5 ryškiausi, dominuojantys lietuvių verslininko bruožai:

• sunkiai dirbantis,
• prisiimantis riziką,
• žvelgiantis į ateitį,
• suteikiantis ir duodantis,
• atsakingas.

Vienas išskirtiniausių Lietuvos verslininkų bruožų Europoje yra jų išsilavinimas ir kalbų mokėjimas, todėl galima nesibaiminti dėl kalbos barjero ar verslo partnerių kompetencijos.
Lietuvoje skatinamos vienodos moterų ir vyrų galimybės užimtumo ir darbo srityje, siekiama subalansuoto moterų ir vyrų dalyvavimo priimant sprendimus ir einant aukščiausias pareigas. Todėl versle sutiksite nemažai moterų, verslo įmonių vadovių.

Keletas veikimo ir bendravimo versle ypatumų:

• Lietuviai verslininkai yra gana punktualūs ir to paties tikisi iš kitų.
• Planavimo procesas dažnai yra ganėtinai lėtas ir detalus, tačiau projektai įgyvendinami greitai ir sklandžiai.
• Lietuviai verslininkai mėgsta veikti ir spontaniškai, sugeba greitai priimti sprendimus ir neretai tuo laimi.
• Laikomasi griežtų terminų. Tačiau, kaip pastebi užsieniečiai, „kartais tai nepavyksta, nes jie prisiima tiek užsakymų, kad nespėja visų įvykdyti laiku“. Juokaujama, kad Lietuvoje laiku įvykdomi tie užsakymai, kurių klientai garsiau paprašo.
• Lietuviai verslininkai dažniau pasako apie tai, ko nepadarė ar galėtų padaryti, kad verslas būtų dar geresnis, tačiau apie pasiekimus nutyli. Jie linkę nuvertinti savo pačių darbą.
• Į telefonų skambučius net ir firmose dažnai atsiliepiama žodeliais „alio“ arba „klausau“. Bendraudami su užsienio partneriais, lietuviai seka jų pavyzdžiu, ir vis dažniau atsiliepia, prisistatydami vardu ir pavarde bei pasakydami firmos pavadinimą.
• Vakare po darbo skambinti darbo reikalais yra laikoma nepagarbos ženklu.

Kaip vyksta oficialūs verslo susitikimai:

• Susitikimai planuojami iš anksto, prieš susitikimą dar kartą patikslinant e. paštu arba telefonu.
• Pasisveikinama ir atsisveikinama paspaudžiant ranką. Itin svarbus tiesioginis akių kontaktas. Svarbu išlaikyti asmeninę erdvę – nedera stovėti ar kalbėti per arti pašnekovo, taip pat jo liesti.
• Verslo aplinkoje lietuviai pasižymi santūrumu. Per didelis gestikuliavimas rankomis, atsipalaidavimas laikomi nepagarbos ir nepatikimumo ženklais.
• Vienas blogiausiai vertinamų poelgių yra pašnekovo pertraukimas. Mandagumas ir geros manieros yra itin vertinami ir puoselėjami.
• Vyrauja konservatyvus aprangos kodas. Tamsios spalvos rudenį ir žiemą, šviesios kitais metų laikais.

Lietuviai – darbuotojai
Lietuviai apibūdinami, kaip puikūs darbuotojai ir patikimi komandos nariai. Užsienio darbdavių nuomone, lietuviai darbuotojai linkę ne tik laukti vadovo nurodymų, bet ir patys aktyviai siūlyti įvairius sprendimus. Jie apibūdinami, kaip turintys realų požiūrį į darbą, pasižymintys loginiu mąstymu ir noriai priimantys pokyčius. Nors lietuviai darbuotojai kartais apibūdinami kaip lėtoki, jie yra labiau atsakingi, nei skubotus veiksmus atliekantys kolegos.

Lietuviai – klientai
Lietuvis vartotojas nesigėdija racionalių sprendimų, „medžioja“ akcijas, yra nelojalus, gana reiklus, nes suvokia savo pinigų vertę, mėgsta naujoves.
Didžioji dalis pirkėjų – besirūpinantys namų jaukumu ir perkantys tik patikimas ir išbandytas prekes. Tačiau šalia jų yra ir kita stipri pirkėjų grupė: norintys išbandyti naujoves, linkę eksperimentuoti, mėgstantys technologijas ir propaguojantys sveiką gyvenseną (remiantis internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ iniciatyva bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta pirkėjų apklausa).
Daugeliui lietuvių pirkėjų kaina – vis dar vienas svarbiausių kriterijų renkantis prekes ir paslaugas. Verslininkams tenka pasukti galvas, kaip už žemą kainą pasiūlyti aukštą kokybę.
Lietuviai domisi sveiko maisto naujienomis, yra reiklūs kokybei ir maisto šviežumui. Maisto atžvilgiu yra dideli patriotai: lietuviška prekė jiems yra savaime vertybė ir kokybės garantas. Pastaruoju metu lietuvių skonį vis labiau veikia sveikos gyvensenos tendencijos.
Lietuviai vis dažniau apsiperka internetu. Jie tai daro naudodamiesi ne tik kompiuteriu, bet ir mobiliuoju telefonu. Todėl plėtojantiems internetinę prekybą svarbu atkreipti dėmesį, kad e. parduotuvė vienodai gerai veiktų visuose prietaisuose. Internete jie taip pat ieško nuolaidų. Prieš pirkdami lygina kainas keliose e. parduotuvėse. Todėl verslininkams tenka ieškoti būdų, kaip sumaniai pasinaudoti rinkodara ir klientui pateikti tokių pasiūlymų, kokių jis paprasčiausiai negalėtų atsisakyti.
Lietuviui pirkėjui svarbi prekių išvaizda. Ar jis pirks prekę e. parduotuvėje, itin priklauso nuo gaminio nuotraukos.

Koks yra lietuvis?
Lietuviai save dažniausiai apibūdina kaip kuklius, tylius, daug ir sunkiai dirbančius, ištikimus žmones. Pasak atlikto lietuvių archetipo tyrimo lietuviai yra geraširdžiai, ramūs, rūpestingi, kenčiantys, žemiški, itin prie gamtos prisirišę ir paprasti žmonės. Užsieniečius stebina, kad bene kiekviena šeima turi sodybą ar bent žemės lopinėlį netoli miesto, kur gali nuvykti savaitgaliais ar per vasaros atostogas.
Lietuvės moterys, ypač vyresnės kartos, užsieniečiams atrodo gana nuolaidžios, o kartais net per daug paklusnios savo vyrams. Kukli moterų laikysena kartais gali būti klaidingai interpretuota kaip priespauda. Tačiau daugelis moterų yra puikiai išsilavinusios, o neretai turi aukštesnį išsilavinimą nei vyrai.
Lietuviai siekia darbščios tautos įvaizdžio. Sociologinės apklausos rodo, kad lietuviai savo vaikams labiausiai nori įskiepyti darbštumą. Tačiau jiems įprasta nutylėti savo pasiekimus.
Taip pat lietuviai – atkaklūs, lankstūs. Jie demonstruoja nuostatų pastovumą, atkaklumą, savigarbą. Drąsa – taip pat viena iš lietuviams būdingų savybių. Visada saugojo ir stengiasi saugoti savo valstybingumą ir susiklosčiusį tapatumą.
Lietuviai dažnai apibūdinami, kaip ištikimi draugai. Lietuviams įprasta aiškiai nubrėžti liniją tarp draugų ir tiesiog pažįstamų.
Daugumai lietuvių būdingas kitas išskirtinis charakterio bruožas – melancholija, pasyvi nuotaika. Gatvėje daugelis atrodo liūdni ir šalti, ypač vyresni. Retai nusišypso, mažai bendrauja su nepažįstamais. Lara Belonogoff knygoje „Culture smart: Lithuania“ teigia, kad lietuviams būdingas natūralus santūrumas, kuris dažnai gali būti palaikomas atšiaurumu ar nedraugiškumu. Tačiau įspūdis pasikeičia artimiau susipažinus: lietuviai pasirodo labai šilti, paslaugūs ir atviri.
Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų – Romos katalikai, tačiau gyvuoja ir kitos religinės bendruomenės (stačiatikių, evangelikų, judėjų, musulmonų ir kt.).
Dauguma gyventojų save laiko religingais, bet į bažnyčią eina retai, o moralėje vadovaujasi pasaulietinėmis vertybėmis. Vis tik religinės tradicijos tebėra svarbios lietuvių gyvenime, nes religinės apeigos tuokiantis, gimus vaikui ar mirties atveju vyksta beveik kiekvienoje šeimoje.
Lietuviai visais laikais garsėjo tolerancija įvairioms kultūroms bei įsitikinimams. Deja, pastaruoju metu pakantumas kitataučiams yra sumažėjęs. Iš kitų šalių į Lietuvą gyventi atvykusieji pastebi, kad lietuviai vengia rodyti savo svetingumą, nenoriai praveria savo namų duris užsieniečiams. Tad iš kitur į Lietuvą atvykę žmonės čia gali pasijusti svetimi ir nereikalingi. Nežiūrint to, kitos kultūros Lietuvoje yra gerbiamos, jomis domimasi.
Lietuvą galima apibūdinti kaip 3 kalbų kraštą. Neskaičiuojant lietuvių kalbos, vyresnės kartos atstovai moka rusiškai, o jaunimas  – laisvai kalba angliškai. Daug žmonių susikalba vokiškai, lenkiškai, moka prancūzų ar skandinavų kalbas.

Steigiant verslą ar jo pradžioje jums teks susidurti su įvairiais sunkumais. Kai kuriuos jums padės išspręsti kuratoriai, dirbantys pabėgėlių integraciją savivaldybėse vykdančiose institucijose.

Daugiau informacijos:

Pabėgėlius ar migrantus konsultuoja:

• Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ (Kalvarijų g. 39, Vilnius, tel. Nr. +370 699 31977)
• Lietuvos raudonojo kryžiaus draugija (A. Juozapavičiaus g. A, Vilnius, tel. Nr. +370 5 2628037)

ir jos padaliniai:

• Lietuvos Raudonojo Kryžiaus centras InLT Kaune (Šv. Gertrūdos g. 18A, tel. Nr.: +370 656 96766)
• Lietuvos Raudonojo Kryžiaus infocentras migrantams Klaipėdoje ( Donelaičio g. 21 a, tel. Nr. +370 620 44701)

Plačiau apie verslo klausimais teikiamas konsultacijas aprašyta DUK: Kokios vietinės organizacijos gali padėti nemokamai?

Jei nuspręsite steigti verslo įmonę, susidursite su sunkumais, kuriuos išspręsti, net ir padedant kuratoriui, gali būti sudėtinga. Sutaupyti laiko ir patirti mažiau streso padės įmonių steigimo paslaugas teikiančios firmos, kurios už tam tikrą mokestį konsultuoja ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis (anglų, rusų). Jų nesunkiai rasite internete Google paieškos laukelyje įvedę “Įmonių steigimas”, “Juridinių asmenų registravimas” ar pan.

Užsiimant verslu jums reiks mokėti įvairius mokesčius, rengti ataskaitas, deklaruoti turtą ir pajamas. Jei jūsų versle dirbs samdomi darbuotojai, turėsite kas mėnesį mokėti jiems algą, sumokėti mokesčius, pateikti nustatytos formos dokumentus SODRAI ir pan. Be to, Lietuvoje dažnai keičiasi įstatymai ir tvarkos, mokesčių dydžiai, todėl atsiranda rizika suklysti, už ką teks mokėti baudas. Todėl vargu ar išsiversite be profesionalaus buhalterio pagalbos. Jį galite įdarbinti savo įmonėje arba pirkti buhalterinės apskaitos paslaugas iš asmens arba apskaitos paslaugas teikiančios įmonės.

 

Verslą Lietuvoje galėsite pradėti tik sutvarkę visus reikalingus formalumus.

Daugiau informacijos:

Jei pasirinksite individualią veiklą su individualios veiklos pažyma, tai verslą galėsite pradėti tą pačią dieną, kai tik VMI pateiksite prašymą ir asmens dokumentus.
Jei pasirinksite individualią veiklą su verslo liudijimu, tai verslą galėsite pradėti ne vėliau kaip per 4 dienas nuo dokumentų pateikimo VMI ir nustatyto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumokėjimo.
Jei pasirinksite tokį verslo būdą (Uždarąją akcinę bendrovę, Individualią įmonę ar Mažąją bendriją), kuris reikalauja įmonės steigimo (juridinio asmens užregistravimo Registrų centro Juridinių asmenų registre), jūsų laukia didesni biurokratijos iššūkiai ir procesas gali užtrukti iki 3 savaičių.
Šiuo metu Lietuvoje yra nemažai įmonių, kurios teikia mokamas paslaugas ir padeda įsteigti įmonę: sutvarko visus dokumentus, teikia naudingas ir reikalingas konsultacijas ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis (anglų, rusų).
DUK klausime „Kokios vietinės organizacijos gali padėti nemokamai?“ aprašytos organizacijos, kurios paslaugas teikia nemokamai.

Verslą galima vykdyti pasirinkus individualią veiklą arba įsteigus įmonę – juridinį asmenį.

Daugiau informacijos:

Verslas nesteigiant įmonės – individuali veikla
Lietuvoje individualią veiklą galima vykdyti 2 būdais:

• su verslo liudijimu,
• su individualios veiklos pažyma.

Verslas steigiant įmonę
Dažniausiai steigiamos verslo įmonės:

• Uždaroji akcinė bendrovė (UAB),
• Individuali įmonė (IĮ),
• Mažoji bendrija (MB).

Verslą galima vykdyti pasirinkus individualią veiklą arba įsteigus įmonę – juridinį asmenį.

Verslas nesteigiant įmonės – individuali veikla
Lietuvoje individualią veiklą galima vykdyti 2 būdais:

• su verslo liudijimu,
• su individualios veiklos pažyma.

Esminis skirtumas tarp individualios veiklos vykdymo būdų yra tas, kad pasirinkęs verslo liudijimą asmuo iš anksto sumoka nustatyto dydžio mokestį ir gali verstis tik griežtai nustatytomis veiklos rūšimis. Pažyma suteikia teisę verstis įvairesne veikla, o pajamų mokestį reikia sumokėti nuo faktiškai gautų pajamų.
Individualios veiklos pradžia ir pabaiga yra greita bei nebrangi: tereikia įsigyti verslo liudijimą arba užsiregistruoti VMI ir gauti pažymą.

Plačiau apie individualią veiklą su individualios veiklos pažyma:

1. Galimos veiklos

Galimos visos veiklos, išskyrus kai kuriuos atvejus, kai būtina steigti juridinį asmenį. Tinkančios veiklos kodą galima sužinoti paskambinus į Statistikos departamentą telefonu (+370 5) 236 4716

2. Ar reikia steigti įmonę?

Nereikia

3. Kada galima pradėti veiklą?

Pateikus prašymą VMI, veiklą galima pradėti vykdyti tą pačią dieną. Ja galima užsiimti neribotą laiką.

4. Veiklos laikotarpis

Neribotas

5. Veiklos likvidavimas

Pakanka prieš 5 dienas raštu informuoti VMI.

6. Kitų asmenų įdarbinimas

Galima įdarbinti darbuotojus.

7. Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

Priklauso nuo realiai uždirbtų pajamų. Taigi, jei veikla nepavyksta ir pajamos neuždirbamos, pajamų mokesčio mokėti nereikia. Tarifas – nuo 5 proc. iki 15 proc.
Individualios veiklos pelnas, neviršijantis 20 000 eurų per metus, apmokestinamas 5 proc. tarifu. Kai metinis pelnas viršija 20 000 eurų per metus, taikomas pajamų mokesčio tarifas didėja, priklausomai nuo sumos, kol pasiekia nekintantį 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (kai pelnas pasiekia 35 000 eurų per metus). Individualios veiklos pelnas – tai pajamos, sumažintos patirtomis išlaidomis arba atskaičius 30 proc. nuo pajamų. Plačiau apie pajamų mokestį – VMI svetainėje.

8. Valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD)

Tarifas – 12,52 proc. (jeigu asmuo dalyvauja pensijų kaupime, papildomai mokama 1,8 arba 3 proc. įmoka).
Mokamos nuo 90 proc. individualios veiklos apmokestinamų pajamų.
(Plačiau…)

9. Privalomas sveikatos draudimas (PSD)

Tarifas – 6,98 proc.
Mokamas nuo 90 proc. individualios veiklos apmokestinamų pajamų.
SVARBU. Jei ši veikla yra pagrindinės pajamas ir gyventojas nėra niekur kitur draustas Socialiniu ir privalomuoju sveikatos draudimu:
VSD ir PSD skaičiuojamos nuo apmokestinamųjų pajamų, tačiau ne mažiau minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri šiuo metu (nuo 2019-01-01) yra 555 Eur. Taigi 38,74 Eur.
PSD 38,74 Eur reikia mokėti ir tais mėnesiais, kai negaunama pajamų iš individualios veiklos. VSD tais mėnesiais mokėti nereikia.
(Plačiau…)
Mokesčių skaičiuoklė

10. Pridėtinės vertės mokestis (PVM)

Neprivaloma pateikti prašymo įregistruoti PVM mokėtoju, jeigu bendra atlygio už vykdomą  ekonominę veiklą šalies teritorijoje suma per paskutinius 12 mėnesių neviršijo 45 000 eurų.
Tačiau, jeigu apmokestinamojo asmens įsigytų iš kitų valstybių narių prekių vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14 000 eurų arba einamaisiais kalendoriniais metais numatoma šią ribą viršyti, tada apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju net ir tuo atveju, kai metinis atlygis 45 000 eurų nebuvo viršytas.
(Plačiau…)

11. Pelno mokestis

Netaikoma

12. Buhalterinė apskaita

Reikia pildyti pajamų-išlaidų apskaitos žurnalą arba kasos aparato žurnalą (plačiau…).
Privaloma prekių ar paslaugų pirkėjams išduoti vieną iš apskaitos dokumentų: sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą arba kasos aparato kvitą (plačiau…).

13. Teisės aktai ir kitos nuorodos

Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklės;
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. 1059 „Dėl Mokesčių mokėtojų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“;
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 373 „Dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“;
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. balandžio 13 d. įsakymas Nr. VA-39 „Dėl gyventojų registravimo Mokesčių mokėtojų registre tvarkos aprašo“;
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. VA-36 „Dėl Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių patvirtinimo“.
Daugiau informacijos – VMI svetainėje arba trumpuoju numeriu 1882.

Plačiau apie individualią veiklą su verslo liudijimu:

1. Galimos veiklos

Su verslo liudijimu galima vykdyti tik tam tikras nustatytas veiklas (sąrašą galima rasti čia).
Paslaugų juridiniams asmenims per kalendorinius metus galima suteikti už ne didesnę kaip 4 500 eurų sumą.
Individualios veiklos pagal verslo liudijimą negali vykdyti PVM mokėtojai.

2. Ar reikia steigti įmonę?

Nereikia

3. Kada galima pradėti veiklą?

Veikla galima užsiimti tik verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu. Verslo liudijimas išduodamas ne vėliau kaip per 4 darbo dienas. Galima įsigyti neribotą skirtingų veiklos rūšių verslo liudijimų skaičių.

4. Veiklos laikotarpis

Verslo liudijimas trumpiausiai išduodamas vienai dienai, ilgiausiai – vieneriems kalendoriniams metams. Prireikus jį galima pratęsti.

5. Veiklos likvidavimas

Nusprendus nebevykdyti veiklos, nereikia nieko likviduoti ar pranešti.

6. Kitų asmenų įdarbinimas

Vykdant veiklą pagal verslo liudijimą turi teisę dalyvauti tik vienas iš šių šeimos narių: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas (plačiau…).
Asmuo, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą, samdyti darbuotojų pagal darbo sutartį negali tik tai veiklai, kuri vykdoma pagal verslo liudijimą, tačiau verslo liudijimą įsigijęs gyventojas gali samdyti fizinius asmenis, kurie atliks darbus, nesusijusius su jo pagal verslo liudijimą vykdoma veikla (plačiau…).

7. Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

GPM reikia sumokėti iki verslo liudijimo išdavimo dienos.
Mokamas savivaldybės nustatytas pajamų mokestis už verslo liudijimą, jei pajamos neviršija 45 000 EUR per metus (plačiau…).

8. Valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD)

VSD įmokos dydis priklauso nuo verslo liudijimo galiojimo laiko.
Jei verslo liudijimas galioja mėnesį nuo pirmos iki paskutinės jo dienos, tuomet mokamas standartinis mėnesinis įmokos dydis:

• 48,40 Eur (8,72 proc. nuo MMA),
• 58,39 Eur (10,52 proc. nuo MMA, jei asmuo dalyvauja pensijų kaupime, mokėdamas 1,8 proc.),
• 65,05 Eur (11,72 proc. nuo MMA, jei asmuo dalyvauja pensijų kaupime, mokėdamas 3 proc.).

Jei verslo liudijimas galioja ilgiau ar trumpiau nei mėnesį, socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos proporcingai verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui.

9. Privalomas sveikatos draudimas (PSD)

Privalomas sveikatos draudimas (PSD)  – 38,74 Eur (6,98 proc. nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA) 555 Eur: 555 Eur x 6,98 proc.). Įmokos dydis nekinta nepriklausomai nuo tą mėnesį turimo verslo liudijimo galiojimo laikotarpio.
SVARBU. Užsieniečiams, turintiems leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kurie vykdo individualią veiklą su verslo liudijimu, rekomenduojama PSD įmokas sumokėti avansu (pvz., rugsėjo mėnesio įmoką sumokėti iki rugpjūčio 31 d.), nes šie asmenys tik sumokėję einamojo mėnesio PSD įmoką yra laikomi apdraustais privalomuoju sveikatos draudimu.
(Plačiau…)
Mokesčių skaičiuoklė

10. Pridėtinės vertės mokestis (PVM)

Neprivaloma pateikti prašymo įregistruoti PVM mokėtoju, jeigu bendra atlygio už vykdomą  ekonominę veiklą šalies teritorijoje suma per paskutinius 12 mėnesių neviršijo 45 000 eurų.
Tačiau, jeigu apmokestinamojo asmens įsigytų iš kitų valstybių narių prekių vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14 000 eurų arba einamaisiais kalendoriniais metais numatoma šią ribą viršyti, tada apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju net ir tuo atveju, kai metinis atlygis 45 000 eurų nebuvo viršytas.
(Plačiau…)

11. Pelno mokestis

Netaikoma

12. Buhalterinė apskaita

Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla su verslo liudijimu privalo išrašyti Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą (plačiau…).
Privaloma pildyti veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus (plačiau…).

13. Teisės aktai ir kitos nuorodos

Verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinė;
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas;
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas;
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“;
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 415 „Dėl Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“;
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 333 „Dėl verslo liudijimo formos ir individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatoriaus patvirtinimo“.
Daugiau informacijos – VMI svetainėje arba trumpuoju numeriu 1882.

 
Verslas įsteigiant įmonę
Dažniausiai steigiamos verslo įmonės:

• Uždaroji akcinė bendrovė (UAB),
• Individuali įmonė (IĮ),
• Mažoji bendrija (MB).

Plačiau apie Uždarąją akcinę bendrovę (UAB):

1. Galimos veiklos

Įmonės gali verstis bet kokia veikla, kai kuriais atvejais reikia turėti licenciją (žr. DUK klausimą „Kokie yra pagrindiniai verslo įmonių mokami mokesčiai?“).

2. Kada galima pradėti veiklą?

• Įmonę reikia užregistruoti Juridinių asmenų (JA) registre (plačiau – DUK klausime „Kaip įsteigti ar įregistruoti verslą?“).
• Reikia paruošti/gauti įvairių dokumentų (steigimo aktą, įstatus, akcininko sprendimą, registracijos adreso patalpų savininko sutikimą ir kt.), dauguma jų turi būti patvirtinti notaro. Įmonės steigimo procesas gali užtrukti iki 3 savaičių.

3. Atsakomybė

UAB yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad veiklos dalyvis už neįvykdytas prievoles atsako tik tuo turtu, kurį įnešė į UAB.

4. Įstatinis kapitalas

Privalo būti ne mažesnis nei 2 500 eurų. Suformuojamas akcininkų piniginiais įnašais. Formuojant didesnį nei 2500 EUR įstatinį kapitalą, už akcijas galima apmokėti ir nepiniginiais įnašais (tai gali būti automobiliai, kompiuterinė technika ir kitas turtas), tačiau nepiniginiai įnašai turi būti įvertinti nepriklausomų turto vertintojų. Jie negali sudaryti daugiau kaip 75 proc. įstatinio kapitalo dydžio.
UAB gali išleisti naujas akcijas, jomis prekiauti ir tokiu būdu pritraukti daugiau lėšų į JA turtą.

5. Steigėjai

UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų.

6. Įmonės valdymas

Vadovauti turi vienasmenis valdymo organas – vadovas arba gali būti sudaromas ir kolegialus valdymo organas – valdyba.

7. Sprendimo priėmimo (balsavimo) principas

Jei visos UAB akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra vienodos nominalios vertės, kiekviena akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia vieną balsą.

8. Darbuotojai

Privalomi 2 darbuotojai: direktorius ir buhalteris (arba įmonė, tvarkanti buhalterinę apskaitą).

9. Akcininkai

• Gali būti iki 249 akcininkų.
• Akcininkai gali išsimokėti UAB uždirbtą pelną tik per dividendus (jei UAB dirba pelningai) arba gaunant darbo užmokestį.

UAB akcininkai turi teisę parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti turimas akcijas kitiems asmenims. Taip pat akcininkas gali palikti akcijas kaip palikimą savo paveldėtojams.

10. Veiklos likvidavimas

Nepriklausomai nuo juridinio asmens teisinės formos (UAB, IĮ, MB) ar jo veiklos pobūdžio, įmonės likvidavimas bei išregistravimas proceso prasme yra panašus.
Įmonė likviduojama savo valia, kuomet JA dalyviai (akcininkai, nariai, savininkas) priima sprendimą nutraukti juridinio asmens veiklą. Toks įmonės likvidavimas turi būti priimtas ne mažesne, nei 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalyvių (akcininkų, narių) balsų dauguma.
Individuali įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, mažąją bendriją.

11. Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

• Nuo dividendų, kuriuos išmoka įmonė gyventojui – 15 proc.;
• Nuo darbuotojų darbo užmokesčio (DU) – 20 proc. arba 27 proc. (plačiau…)

12. Valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD)

Darbuotojo mokesčiai:
12,52 proc. (jeigu asmuo dalyvauja pensijų kaupime, papildomai mokama 1,8 arba 3 proc. įmoka) nuo DU.
Darbdavio mokesčiai:
1,77 proc. iki 3,75 proc. nuo darbuotojų DU.

13. Privalomas sveikatos draudimas (PSD)

Darbuotojo mokesčiai:
6,98 proc. nuo darbuotojo darbo užmokesčio

• Nuo dividendų VSD ir PSD nemokamas.
• Įmonė privalo sumokėti visus darbuotojo mokesčius nuo DU.
• Plačiau apie Socialinio draudimo įmokas…

14. Pridėtinės vertės mokestis (PVM)

Privaloma įsiregistruoti PVM mokėtoju (plačiau…).
Tarifas – 21 proc. arba lengvatinis – 5 proc. arba 9 proc. (plačiau…)

15. Pelno mokestis

Tarifas – 15 proc. arba 5 proc.;

UAB yra numatytos lengvatos susijusios su mokesčių mokėjimu. Jeigu bendrovėje dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų, o mokestinio laikotarpio pajamos nesiekia daugiau 300 000 eurų, bus taikomas 5 % pelno mokestis vietoje standartinio 15 % mokesčio.

16. Nekilnojamojo turto mokestis

Nuo 0,3 proc. iki 3 proc., jei įmonė turi registruoto turto.

17. Buhalterinė apskaita

Privalomas buhalteris arba sutartis su buhalterinę apskaitą vykdančia įmone. Vadovas (direktorius) buhalterinės apskaitos vesti negali.

18. Teisės aktai ir kitos nuorodos

LR Akcinių bendrovių įstatymas
LR Buhalterinės apskaitos įstatymas
Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas

Plačiau apie Individualią įmonę (IĮ)

1. Galimos veiklos

Įmonės gali verstis bet kokia veikla, kai kuriais atvejais reikia turėti licenciją (žr. DUK klausimą „Kokie yra teisiniai reikalavimai?“).

2. Kada galima pradėti veiklą?

• Įmonę reikia užregistruoti Juridinių asmenų (JA) registre (plačiau – DUK klausime „Kaip įsteigti ar įregistruoti verslą?“).
• Reikia paruošti/gauti įvairių dokumentų (steigimo aktą, įstatus, akcininko sprendimą, registracijos adreso patalpų savininko sutikimą ir kt.), dauguma jų turi būti patvirtinti notaro. Įmonės steigimo procesas gali užtrukti iki 3 savaičių.

3. Atsakomybė

IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad individualios įmonės savininkas už įmonės veiklą atsako visu savo asmeniniu turtu, t. y. įmonės turtas nėra atskirtas nuo įmonės savininko turto.

4. Įstatinis kapitalas

Nereikalaujama.
Įmonės turtu tampa tiek savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs ir individualiai įmonei perduotas turtas, tiek ir įmonės vardu įgytas turtas.

5. Steigėjai

Steigėju gali būti tik vienas asmuo.
IĮ savininkas gali turėti tik vieną individualią įmonę.

6. Įmonės valdymas

Valdo pats įmonės savininkas arba jo paskirtas įmonės vadovas.

7. Sprendimo priėmimo (balsavimo) principas

Sprendimus priima savininkas.

8. Darbuotojai

Savininkas gali dirbti pats vienas. Be to, be darbo sutarčių jam gali padėti ir šeimos nariai.

9. Akcininkai

Individualios įmonės savininkas turi teisę gauti individualios įmonės pelną, paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams, paimti iš individualios įmonės turtą.

10. Veiklos likvidavimas

Nepriklausomai nuo juridinio asmens teisinės formos (UAB, IĮ, MB) ar jo veiklos pobūdžio, įmonės likvidavimas bei išregistravimas proceso prasme yra panašus.
Įmonė likviduojama savo valia, kuomet JA dalyviai (akcininkai, nariai, savininkas) priima sprendimą nutraukti juridinio asmens veiklą. Toks įmonės likvidavimas turi būti priimtas ne mažesne, nei 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalyvių (akcininkų, narių) balsų dauguma.
Individuali įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, mažąją bendriją.

11. Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

• Nuo savininko dividendų – 15 proc.;
• Nuo savininko asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų (kaip darbo užmokestis) – 15 proc.

12. Valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD)

13,83 proc. (dar pridedama 1,8 proc. arba 3 proc., jei asmuo kaupia pensijai papildomai) – nuo 50 proc. IĮ savininko asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų sumos.

13. Privalomas sveikatos draudimas (PSD)

6,98 proc. – nuo 50 proc. IĮ savininko asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų sumos.

• Nuo dividendų VSD ir PSD nemokamas.
• Įmonė privalo sumokėti visus darbuotojo mokesčius nuo DU.
• Plačiau apie Socialinio draudimo įmokas…

14. Pridėtinės vertės mokestis (PVM)

IĮ privalo registruotis PVM mokėtoja, jeigu pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų arba prekių, įsigytų iš kitų valstybių narių, vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14 000 eurų.
Tarifas – 21 proc. arba lengvatinis – 5 proc. arba 9 proc. (plačiau…).

15. Pelno mokestis

Tarifas – 15 proc. arba 5 proc.;
UAB yra numatytos lengvatos susijusios su mokesčių mokėjimu. Jeigu bendrovėje dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų, o mokestinio laikotarpio pajamos nesiekia daugiau 300 000 eurų, bus taikomas 5 % pelno mokestis vietoje standartinio 15 % mokesčio.

16. Nekilnojamojo turto mokestis

Nuo 0,3 proc. iki 3 proc., jei įmonė turi registruoto turto.

17. Buhalterinė apskaita

Neprivalomas buhalteris.

18. Teisės aktai ir kitos nuorodos

LR Individualių įmonių įstatymas
LR Buhalterinės apskaitos įstatymas
Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas

Plačiau apie Mažąją bendriją (MB)
Galimos veiklos
Įmonės gali verstis bet kokia veikla, kai kuriais atvejais reikia turėti licenciją (žr. DUK klausimą „Kokie yra teisiniai reikalavimai?“).

2. Kada galima pradėti veiklą?

• Įmonę reikia užregistruoti Juridinių asmenų (JA) registre (plačiau – DUK klausime „„Kaip įsteigti ar įregistruoti verslą?“).
• Reikia paruošti/gauti įvairių dokumentų (steigimo aktą, įstatus, akcininko sprendimą, registracijos adreso patalpų savininko sutikimą ir kt.), dauguma jų turi būti patvirtinti notaro. Įmonės steigimo procesas gali užtrukti iki 3 savaičių.

3. Atsakomybė

MB yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad veiklos dalyvis už neįvykdytas prievoles atsako MB turtu.

4. Įstatinis kapitalas

Nenustatytas, tačiau MB nariai moka įnašus (jų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi narių susirinkime).

5. Steigėjai

Steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys (1-10 asmenų).

6. Įmonės valdymas

Yra dvi valdymo alternatyvos:

• Tik narių susirinkimas. Vienas iš narių paskiriamas MB atstovu, kuris iš esmės atlieka vadovo funkcijas.
• Narių susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – vadovas (šiuo atveju su vadovu sudaroma paslaugų sutartis).

7. Sprendimo priėmimo (balsavimo) principas

Kiekvienas narys turi 1 balsą, tačiau, kai MB turi vadovą, nuostatuose gali būti nustatyta kitaip.

8. Darbuotojai

Nariai gali dirbti MB, tačiau darbo sutartys nesudaromos. Darbo sutartys gali būti sudaromos tik su darbuotojais, kurie nėra bendrijos nariai.

9. Akcininkai

MB pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui (galima numatyti ir kitokią pelno skirstymo tvarką).
MB nariai turi galimybę savanoriškai pasitraukti iš verslo, atsiimdami savo įnašus, taip pat galima parduoti ar kitaip perleisti nario teises kitiems asmenims.

10. Veiklos likvidavimas

Nepriklausomai nuo juridinio asmens teisinės formos (UAB, IĮ, MB) ar jo veiklos pobūdžio, įmonės likvidavimas bei išregistravimas proceso prasme yra panašus.
Įmonė likviduojama savo valia, kuomet JA dalyviai (akcininkai, nariai, savininkas) priima sprendimą nutraukti juridinio asmens veiklą. Toks įmonės likvidavimas turi būti priimtas ne mažesne, nei 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalyvių (akcininkų, narių) balsų dauguma.
Individuali įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, mažąją bendriją.

11. Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

• Nuo MB narių dividendų – 15 proc.;
• Nuo MB nario asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų (kaip darbo užmokestis) – 20 proc.;
• Nuo MB vadovo, kuris yra ir MB narys pajamų pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimo paslaugas – 15 proc.;
• Nuo MB vadovo, kuris nėra MB narys, pajamų pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimo paslaugas – 20 proc.

12. Valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD)

• 13,83 proc. (jei asmuo dalyvauja papildomame pensijų kaupime papildomai taikoma 1,8 % arba 3 % įmoka) nuo 50 proc. MB naro asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų.
• Nuo MB vadovo, kuris yra ir MB narys, pajamų pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimo paslaugas VSD nemokamos.
• 8,72 proc. (dar pridedama 1,8 proc. arba 3 proc., jei asmuo kaupia pensijai papildomai) nuo MB vadovo, kuris nėra MB narys, pajamų pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimo paslaugas.

13. Privalomas sveikatos draudimas (PSD)

• 6,98 proc. nuo 50 proc. MB nario asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų.
• Nuo MB vadovo, kuris yra ir MB narys pajamos pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimo paslaugas – PSD nemokamas.
• 8,72 proc. (dar pridedama 1,8 proc. arba 3 proc., jei asmuo kaupia pensijai papildomai) nuo MB vadovo, kuris nėra MB narys, pajamų pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimo paslaugas.
• Nuo dividendų VSD ir PSD nemokamas.
• Įmonė privalo sumokėti visus darbuotojo mokesčius nuo DU.
• Plačiau apie Socialinio draudimo įmokas…

14. Pridėtinės vertės mokestis (PVM)

MB privalo registruotis PVM mokėtoja, jeigu pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų arba prekių, įsigytų iš kitų valstybių narių, vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14 000 eurų.
Tarifas – 21 proc. arba lengvatinis – 5 proc. arba 9 proc. (plačiau…).

15. Pelno mokestis

Tarifas – 15 proc. arba 5 proc.;
UAB yra numatytos lengvatos susijusios su mokesčių mokėjimu. Jeigu bendrovėje dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų, o mokestinio laikotarpio pajamos nesiekia daugiau 300 000 eurų, bus taikomas 5 % pelno mokestis vietoje standartinio 15 % mokesčio.

16. Nekilnojamojo turto mokestis

Nuo 0,3 proc. iki 3 proc., jei įmonė turi registruoto turto.

17. Buhalterinė apskaita

Neprivalomas buhalteris (buhalteriją gali tvarkyti ir MB nariai, vadovaudamiesi 38 verslo apskaitos standartu).

18. Teisės aktai ir kitos nuorodos

LR Mažų bendrijų įstatymas
LR Buhalterinės apskaitos įstatymas
Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas

 

Yra daug teisinių reikalavimų, kurių verslas turi laikytis Lietuvoje.

Daugiau informacijos:

Ar reikalinga licencija pradėti verslą?
Įstatymų nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavę įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. Juridinis asmuo privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose numatytos, kaip būtinos jo veiklos sąlygos.

Kokios turėtų būti darbo sąlygos?
Darbdavys privalo kiekvienam darbuotojui sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.
Privaloma įvertinti profesinę riziką – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybę dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos poveikio (dėl cheminio, fizikinio, biologinio, ergonominio, psichosocialinio ar fizinio veiksnio).
Darbuotojai, dirbantys profesinės rizikos sąlygomis privalo periodiškai tikrintis sveikatą (priimant į darbą, dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę).

Kokį minimalų atlyginimą turiu mokėti darbuotojui?
Minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje – 555 EUR (nuo 2019 01 01).
MMA nustato vyriausybė. MMA apibrėžia, kokią mažiausią sumą darbdavys gali mokėti darbuotojui už jo mėnesio darbą (dirbant pilną darbo savaitę – 40 val., be viršvalandžių).
Nuo darbo užmokesčio nuskaitomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), privalomas sveikatos draudimas (PSD) bei pensijų ir socialinis draudimas.

Ar galiu dirbti ne visą darbo dieną?
Ne viso darbo laiko sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje, kai darbuotojas priimamas į darbą (sudarant darbo sutartį), taip pat vėliau (pakeičiant darbo sutartį).
Ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas darbuotojo ir darbdavio susitarimu (reikia tiek darbuotojo, tiek darbdavio sutikimo) arba, kai tai padaryti privaloma, kaip tai apibrėžia LR Darbo kodekso 40 straipsnis.

Ar reikalinga licencija pradėti verslą?
Įstatymų nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavę įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. Juridinis asmuo privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose numatytos, kaip būtinos jo veiklos sąlygos.
Kiekvienai įstatymų nustatytai licencijuojamos veiklos rūšiai LR Vyriausybė tvirtina licencijavimo taisykles, kurias galima rasti institucijos, išduodančios licenciją, interneto puslapyje.
Licencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Licencija verstis tam tikra veikla arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją pateikiamas pareiškėjui per trisdešimt dienų nuo dokumentų, reikalingų licencijai gauti, gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato ko kita.
Pagrindinės veiklos sritys, kurioms reikalingos licencijos ar leidimai:

• Žmonių pervežimas;
• Krovinių gabenimas;
• Viešas maitinimas;
• Statyba;
• Alkoholio ir tabako gamyba ir pardavimas;
• Farmacijos veikla;
• Naftos produktų gamyba ir pardavimas.

Išduodamų licencijų, leidimų sąrašą galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos interneto svetainėje.

Kokios turėtų būti darbo sąlygos?
Darbdavys privalo kiekvienam darbuotojui sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.
Privaloma įvertinti profesinę riziką – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybę dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos poveikio (dėl cheminio, fizikinio, biologinio, ergonominio, psichosocialinio ar fizinio veiksnio).
Darbuotojai, dirbantys profesinės rizikos sąlygomis privalo periodiškai tikrintis sveikatą (priimant į darbą, dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę).
Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose.
LR Vyriausybės nutarimas “Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos”.
Rekomendacijos darbdaviams apie privalomuosius darbuotojų sveikatos tikrinimus.
Darbuotojams draudžiama pradėti darbą, jei jie neapmokyti saugiai dirbti (arba neįsitikinta, kad geba saugiai dirbti) ir neinstruktuoti. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje turi nustatyti įmonės vadovas.
Instruktavimo tvarkos nustatymo ūkio subjekto metodinės rekomendacijos.
Institucijos, atsakingos už darbų saugos kontrolę įmonėse yra Valstybinė darbo inspekcija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuoja: Lietuvos respublikos Konstitucija, Darbo kodeksas, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, kiti teisės aktai:

• Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.
• Darbo aplinkos vertinimas, kurį reglamentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymas “Dėl Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo”.
• Minimalūs reikalavimai, taikomi naudojamoms darbo įrenginiams, yra patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.

Kokį minimalų atlyginimą turiu mokėti darbuotojui?
Minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje – 555 EUR (nuo 2019 01 01).
MMA nustato vyriausybė. MMA apibrėžia, kokią mažiausią sumą darbdavys gali mokėti darbuotojui už jo mėnesio darbą (dirbant pilną darbo savaitę – 40 val., be viršvalandžių).
Nuo darbo užmokesčio nuskaitomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), privalomas sveikatos draudimas (PSD) bei pensijų ir socialinis draudimas.
Kokią sumą darbuotojas gaus „į rankas“, priklauso nuo to, koks neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) jam yra taikomas. Taikomas NPD priklauso nuo darbo užmokesčio dydžio, nuo nedarbingumo (jei darbuotojas turi neįgalumą) grupių, pensijos kaupimo varianto.
Pavyzdžiui, 2019 m. darbuotojas, uždirbantis minimalią mėnesinę algą 555 EUR,  neturintis specialių nedarbingumo grupių, nekaupiantis pensijų fonde, atskaičius mokesčius gaus 395,78 EUR “į rankas”.
Atlyginimo “į rankas” skaičiuoklė.
https://www.tax.lt/skaiciuokles/atlyginimo_ir_mokesciu_skaiciuokle
Minimalus valandinis atlygis (MVA) Lietuvoje – 3,39 EUR (nuo 2019 01 01).
Vyriausybės nutarimas dėl minimaliojo darbo užmokesčio, 2018-10-16 Nr. 1025, TAR, 2018-10-16, kodas 2018-16268

Ar galiu dirbti ne visą darbo dieną?
Ne viso darbo laiko sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje, kai darbuotojas priimamas į darbą (sudarant darbo sutartį), taip pat vėliau (pakeičiant darbo sutartį).
Ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas darbuotojo ir darbdavio susitarimu (reikia tiek darbuotojo, tiek darbdavio sutikimo) arba, kai tai padaryti privaloma, kaip tai apibrėžia LR Darbo kodekso 40 straipsnis (Susitarimas dėl ne viso darbo laiko).
Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sumažinant savaitės darbo dienų (valandų) skaičių arba sutrumpinant darbo dieną (pamainą), arba darant ir viena, ir kita. Kaip trumpinamas darbo laikas nurodoma darbo sutartyje.
Ne viso darbo laiką dirbantiems darbuotojams netaikomi jokie apribojimai nustatant jų kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, keliant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių, palyginti su darbuotojais, kurie dirba tokį patį ar lygiavertį darbą viso darbo laiko sąlygomis, atsižvelgiant į darbo stažą, kvalifikaciją ir kitas aplinkybes.
Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.

Norint pradėti individualią veiklą su pažyma arba įsigyti verslo liudijimą reikia Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti prašymą. Užsienietis, nesantis ES valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, privalo pateikti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Steigiant verslo įmonę, ją būtina užregistruoti Juridinių asmenų registre.

Daugiau informacijos:

Verslas nesteigiant įmonės – individuali veikla
Norint pradėti individualią veiklą su pažyma, reikia Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) pateikti:

• užpildytą nustatytą prašymo registruoti formą REG812,
• asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (pasą, asmens tapatybės kortelę),
• įgaliojimą, jeigu prašymą teikia įgaliotas asmuo.

Pažyma išduodama neribotam laikotarpiui.
Norint įsigyti verslo liudijimą, teritorinei VMI reikia pateikti šiuos dokumentus:

• prašymą verslo liudijimui įsigyti,
• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę),
• kitus atskirais atvejais reikalingus dokumentus.

Jeigu individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą įsigyja užsienietis, nesantis Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, būtina pateikti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Dokumentai gali būti pateikiami elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo Mano VMI sritį arba tiesiogiai.

Verslas įsteigiant įmonę
Verslo įmonę – juridinį asmenį (toliau – JA) būtina užregistruoti JA registre.
Pagrindiniai žingsniai, nepriklausomai nuo pasirinktos JA teisinės formos, yra šie:

1. Pasiruošti įmonės steigimo sutartį (jei steigėjas yra ne vienas) arba steigimo aktą (jei steigėjas vienas). Šiuo dokumentu nustatomos JA steigimo sąlygos.
2. Pasirinkti įmonės pavadinimą ir kreiptis į JA registrą su prašymu rezervuoti pavadinimą 6 mėnesiams.
3. Parengti įstatus/nuostatus. Tai – dokumentas, kuriame numatomi JA veiklos tikslai, valdymo organai, jų kompetencija, akcininkų teisės, pareigos ir pan.
4. Pasirinkti įmonės buveinės adresą. Jei patalpos, kuriose numatoma registruoti JA, nepriklauso steigiamai įmonei, tuomet reikalingas patalpų savininko sutikimas.
5. Suformuoti įstatinį kapitalą, nustatyti dalininkų/narių įnašus, piniginius įnašus įnešti į kaupiamąją JA banko sąskaitą (jei to reikalaujama steigiamai JA teisinei formai).
6. Pateikti dokumentus notarui ir JA registrui (tai galima atlikti ir elektroniniu būdu per JA registro savitarnos svetainę. Registruojant JA elektroniniu būdu, išvengiama dokumentų parengimo išlaidų bei išlaidų notarui).

Verslas nesteigiant įmonės – individuali veikla
Lietuvoje individualią veiklą galima vykdyti 2 būdais:

• su verslo liudijimu;
• su individualios veiklos pažyma.

Esminis skirtumas: verslo liudijimą pasirinkęs asmuo iš anksto sumoka nustatyto dydžio mokestį ir gali verstis tik griežtai nustatytomis veiklos rūšimis. Pažyma suteikia teisę verstis įvairesne veikla, o pajamų mokestį reikia sumokėti nuo faktiškai gautų pajamų.
Norint pradėti individualią veiklą su pažyma, reikia Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) pateikti:

• užpildytą nustatytą prašymo registruoti formą REG812,
• asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (pasą, asmens tapatybės kortelę),
• įgaliojimą, jeigu prašymą teikia įgaliotas asmuo.

Pažyma išduodama neribotam laikotarpiui (plačiau…).
Norint įsigyti verslo liudijimą, teritorinei VMI reikia pateikti šiuos dokumentus:

• prašymą verslo liudijimui įsigyti,
• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę),
• kitus atskirais atvejais reikalingus dokumentus.

(plačiau…)
Verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinė.
Jeigu individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą įsigyja užsienietis, nesantis Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, būtina pateikti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Dokumentai gali būti pateikiami elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo Mano VMI sritį arba tiesiogiai.
Daugiau informacijos VMI svetainėje arba trumpuoju numeriu 1882.

Verslas įsteigiant įmonę
Verslo įmonę – juridinį asmenį (toliau – JA) būtina užregistruoti JA registre.
Pagrindiniai žingsniai, nepriklausomai nuo pasirinktos JA teisinės formos, yra šie:

1. Pasiruošti įmonės steigimo sutartį (jei steigėjas yra ne vienas) arba steigimo aktą (jei steigėjas vienas). Šiuo dokumentu nustatomos JA steigimo sąlygos.
2. Pasirinkti įmonės pavadinimą ir kreiptis į JA registrą su prašymu rezervuoti pavadinimą 6 mėnesiams. Daugiau apie JA pavadinimą…
3. Parengti įstatus/nuostatus. Tai – dokumentas, kuriame numatomi JA veiklos tikslai, valdymo organai, jų kompetencija, akcininkų teisės, pareigos ir pan.
4. Pasirinkti įmonės buveinės adresą. Jei patalpos, kuriose numatoma registruoti JA, nepriklauso steigiamai įmonei, tuomet reikalingas patalpų savininko sutikimas (plačiau…). Neturint patalpų, kuriose būtų galima užregistruoti JA, galima kreiptis į tuo užsiimančias firmas.
5. Suformuoti įstatinį kapitalą, nustatyti dalininkų/narių įnašus, piniginius įnašus įnešti į kaupiamąją JA banko sąskaitą (jei to reikalaujama steigiamai JA teisinei formai).
6. Pateikti dokumentus notarui ir JA registrui (tai galima atlikti ir elektroniniu būdu per JA registro savitarnos svetainę. Registruojant JA elektroniniu būdu, išvengiama dokumentų parengimo išlaidų bei išlaidų notarui).

Dažniausiai steigiami juridiniai asmenys:
Uždaroji akcinė bendrovė – UAB 

• UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis nei 2500 eurų. Jis turi būti suformuotas akcininkų piniginiais įnašais.
• UAB gali steigti nuo 1 iki 250 asmenų.
• UAB turi turėti vadovą. Gali būti sudaromas ir kolegialus valdymo organas – valdyba.
• Privalomi 2 darbuotojai: direktorius ir buhalteris arba įmonė, tvarkanti buhalterinę apskaitą.

Plačiau apie UAB registravimą...

Individuali įmonė – IĮ

• IĮ steigėju gali būti tik vienas veiksnus Lietuvos Respublikos pilietis.
• IĮ savininkas gali turėti tik vieną individualią įmonę.
• IĮ valdo pats įmonės savininkas arba jo paskirtas įmonės vadovas.
• Individualioje įmonėje savininkas gali dirbti pats vienas. Be to, be darbo sutarčių jam gali padėti ir šeimos nariai.
• IĮ įstatymai nereikalauja minimalaus pradinio kapitalo. Įmonės turtu tampa tiek savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs ir individualiai įmonei perduotas turtas, tiek ir įmonės vardu įgytas turtas.

Svarbu: IĮ yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad individualios įmonės savininkas už įmonės veiklą atsako visu savo asmeniniu turtu, t. y. įmonės turtas nėra atskirtas nuo įmonės savininko turto.

Mažoji bendrija – MB

• MB steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys.
• MB gali steigti 1-10 asmenų.
• Nariai gali dirbti MB, tačiau darbo sutartys nesudaromos. Darbo sutartys gali būti sudaromos tik su darbuotojais, kurie nėra bendrijos nariai.
• Steigiamą įmonę neprivaloma aprūpinti bent minimaliu įstatiniu kapitalu, tačiau MB nariai moka įnašus (jų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi narių susirinkime).
• Kaupiamoji sąskaita banke taip pat nebūtina.
• Yra dvi valdymo alternatyvos:
  1. Tik narių susirinkimas. Vienas iš narių paskiriamas MB atstovu, kuris iš esmės atlieka vadovo funkcijas.
  2. Narių susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – vadovas (šiuo atveju su vadovu sudaroma paslaugų sutartis).

E. gidas “Juridinių asmenų steigimas”
Daugiau apie juridinių asmenų steigimą
Registrų centro konsultacinės tarnybos tel. (+370 5) 268 8262.

Verslo mokesčiai priklauso nuo pasirinktos veiklos ir verslo formos.

Pagrindiniai verslo mokesčiai Lietuvoje:

• Gyventojų pajamų mokestis;
• Privalomasis sveikatos draudimas ;
• Valstybinis socialinis draudimas;
• Pelno mokestis;
• Pridėtinės vertės mokestis;
• Nekilnojamo turto mokestis.

Daugiau informacijos:

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – 20 proc. arba 27 proc.
Išskaičiuojamas iš darbuotojo uždirbamo atlyginimo. Taip pat pajamų mokestis skaičiuojamas ir nuo ne darbo santykiais gautų pajamų (vertybinių popierių pardavimas, gauti dividendai ir pan.).
Daugiau informacijos:
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas
https://www.vmi.lt/cms/gyventoju-pajamu-mokestis1

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) – 6,98 proc.
Išskaičiuojamas iš darbuotojo darbo užmokesčio. Užtikrina nemokamą sveikatos priežiūrą ir gydymą.
Daugiau informacijos:
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas
https://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-draudejams/noriu-sumoketi-imokas/turiu-samdomu-darbuotoju

Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – 12,52 proc. (moka darbuotojas) ir 1,77-3,75 proc. (moka darbdavys).
Užtikrina pensijų, motinystės atostogų, ligos išmokas ir pan.
Daugiau informacijos:
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymas.
https://www.sodra.lt/lt/situacijos/pasikeitimai-nuo-2019-01-01/tarifai
https://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-draudejams/noriu-sumoketi-imokas/turiu-samdomu-darbuotoju

Pelno mokestis – 15 proc. arba 5 proc.
Jį moka įmonės nuo savo uždirbto grynojo mokestinio pelno.
Naujai įregistruotam vienetui už pirmąjį mokestinį laikotarpį taikomas 0 proc. mokesčio tarifas, jeigu:

• per pirmą mokestinį laikotarpį vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių;
• pirmo mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų;
• dalyviai yra fiziniai asmenys;
• per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.

Daugiau informacijos:
Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymas
http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.10.8
https://www.vmi.lt/cms/pelno-mokestis

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – 21 proc.
Mokestį moka Lietuvos bei užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Lietuvoje vykdo bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą.
Įmonės privalo įsiregistruoti PVM mokėtojomis, tačiau Lietuvoje įgyvendinama speciali schema mažoms įmonėms, kurioms tai yra neprivaloma (plačiau skaityti PVM įstatymo 71 straipsnyje).
Kai kurioms prekėms ir paslaugoms taikomi lengvatiniai – 9 proc. ir 5 proc. PVM tarifai.
0 % tarifas taikomas prekėms ir paslaugoms, nurodytoms PVM įstatymo 41-53 straipsniuose.
PVM neapmokestinamos prekės ir paslaugos nurodytos PVM įstatymo 20-33 straipsniuose.
Daugiau informacijos:
Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas
http://www.vmi.lt/cms/pridetines-vertes-mokestis4

Nekilnojamo turto mokestis (NTM) – 0,3 – 3 proc.
Moka fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį turtą.
Daugiau informacijos:
Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas
http://www.vmi.lt/cms/nekilnojamojo-turto-mokestis2
http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.9

Akcizas – tai mokestis, kuriuo apmokestinamos tam tikroms prekės:

• Etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;
• Apdorotas tabakas;
• Kaitinamojo tabako produktai;
• Elektroninių cigarečių skystis;
• Energiniai produktai;
• Elektros energija.

Daugiau informacijos:
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas
https://www.vmi.lt/cms/akcizai6
https://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.11.1#Scroll_0
https://www.finansistas.net/akcizas.html

Prieglobstį gavusio užsieniečio ar jo šeimos integracijai skiriamos lėšos nėra mažinamos, jei asmuo įsidarbina ar įsteigia verslą.

Reikalingos investicijos priklauso nuo verslo idėjos.

Skaičiuodami, kiek kainuos jūsų verslas keletą pirmųjų mėnesių, numatykite, kiek išlaidų patirsite įsigydami įrengimus, medžiagas, nuomodami patalpas, reklamai, mokėdami algą sau ir savo darbuotojams, pirkdami buhalterio įmonės paslaugas ir t. t.

Daugiau informacijos:

Pradėti vykdyti veiklą pagal pažymą nieko nekainuoja.
Už verslo liudijimą pakanka sumokėti fiksuotą pajamų mokestį, kurį nustato savivaldybė. Mokestis priklauso nuo verslo rūšies ir vykdymo laikotarpio.
Steigiant individualią įmonę (IĮ) nereikalaujama įstatinio kapitalo ar įnašo. Apytikslės steigimo išlaidos:

1. IĮ pavadinimo rezervacija – 16,22 eurų,
2. IĮ registravimas – 30,99 eurų,
3. Notaro mokestis – apie 100 eurų.

Steigiant Mažąją bendriją (MB) nario įnašas gali būti ir 1 Eur (įnašo dydį ir formą pasirenka patys MB nariai). Apytikslės MB steigimo išlaidos:

1. MB pavadinimo rezervacija – 16,22 eurų,
2. MB registravimas – 51,61 eurų,
3. Notaro mokestis – apie 120 eurų.

Steigiant Uždarąją akcinę bendrovę (UAB) reikalaujama įstatinio kapitalo – ne mažiau 2500 eurų. UAB steigimo išlaidos:

1. UAB pavadinimo rezervacija – 16,22 eurų,
2. UAB registravimas – 57,34 eurų,
3. Notaro mokestis – apie 130 eurų.

Jei steigsite įmonę elektroniniu būdu per Juridinių asmenų registro savitarnos svetainę išvengsite išlaidų notarui. Tačiau jei pirksite dokumentų parengimo paslaugas, tai jums irgi kainuos 150 – 200 eurų.
Atkreipkite dėmesį, kad vykdant kai kurias verslo rūšis reikia įsigyti licencijas ir/ar leidimus (plačiau – DUK: Kokie yra teisiniai reikalavimai?).
Skaičiuodami, kiek kainuos jūsų verslas keletą pirmųjų mėnesių, numatykite, kiek išlaidų patirsite įsigydami įrengimus, medžiagas, nuomodami patalpas, reklamai, mokėdami algą sau ir savo darbuotojams, pirkdami buhalterio įmonės paslaugas ir t. t.
Savaime suprantama, kiekvieną mėnesį turėsite mokėti įvairius mokesčius (plačiau – DUK: Kokie yra pagrindiniai verslo įmonių mokami mokesčiai? Kokią verslo formą galima rinktis šioje šalyje ir kokie yra verslo formų skirtumai? Su kokia biurokratija susidursiu steigdamas verslą?).